„Contour Art Gallery“ menininkų darbus mugėje jungs viena gija – kelionė (Interviu)

Eglė Ridikaitė. Nelauktas svečias. The unecpected Guest. 2017. 264×286

Jauna, 2016 m. veiklą pradėjusi, galerija Contour Art Gallery rengia parodas erdvėse, galinčiose kuo geriau atskleisti pristatomų menininkų kūrybą. Pasirinktas POP UP stilius padiktavo ir pavadinimą nuolat kelyje – on tour – esančiai galerijai. 2017 metais galerija įsikūrė pastovioje erdvėje – Jakšto g. 9, Vilniuje.

ArtVilnius’17 meno mugėje Contour Art Gallery pristatomi visi 5 šiuo metu galerijos atstovaujami menininkai. Temą pirmam visų menininkų pasirodymui kartu padiktavo galerijos pavadinimas. Greitai kintančiame šiuolaikiniame pasaulyje menininkai sustingdo laiką drobėse, praplėsdami kelionės sampratą. Kelionė – nebūtinai fizinis vyksmas. Galima keliauti mintimis, laiku, keliauti gali menininkų idėjos. Skirtingų savo amžiumi, raiškos būdu, požiūriu į gyvenimą ir į kūrybą menininkų darbus Contour Art Gallery stende jungia viena gija – kelionė.

Jūsų dėmesiui – menotyrininės Ievos Baublytės parengtas interviu su Contour Art Gallery steigėja Vilma Mačianskaite.

Ieva Baublytė (I.B.) Baigėte ekonomikos studijas, jau 20 metų sukatės mados pasaulyje. O visai neseniai apsigynėte menotyros magistro laipsnį Vytauto Didžiojo universitete. Kas paskatino imtis naujų veiklų?

Vilma Mačianskaitė (V.M.) Panašu, kad mano gyvenimą praturtinę procesai vyksta man nepavaldžiai, tarsi ne aš tuos sprendimus daryčiau, o kažkas mane stumtų nauju keliu. Iš tiesų, dirbau ir dirbu svajonių darbą – esu prestižo prekinių ženklų vadovė bendrovėje, drabužių prekybos lyderėje Baltijos šalyse. Turiu išskirtinę galimybę viena pirmųjų pamatyti naujausias garsiausių prekės ženklų kolekcijas. Ilgą laiką menu domėjausi ne daugiau, nei domisi dauguma – laikas nuo laiko aplankydavau naują parodą, muziejų, paskaitydavau meno projekto recenziją spaudoje ar garsaus dailininko biografiją. Tačiau taip susiklostė, kad prieš šešerius metus lankantis Rokiškio krašto muziejuje pamatyti jaunos menininkės (tuo metu dar vidurinės mokyklos moksleivės) darbai sužavėjo taip, kad susipažinusi su mergina pradėjau raginti ją siekti savo svajonių – studijų užsienyje. Dabar ši mergina – Sigita Morkūnaitė, jau baigusi tapybą The Glasgow School of Art ir yra mano įsteigtos meno galerijos Contour Art Gallery atstovaujama menininkė. Norėdama padėti jaunai talentingai merginai ir bijodama suklysti, vis labiau gilinausi į meno pasaulio subtilybes ir tas gilinimasis atvedė mane į Vytauto Didžiojo universitetą. Na, o besimokant įgyta patirtis, prasiplėtęs pažinčių ratas ir Lietuvos kultūros vadyboje matomos spragos paskatino mane įregistruoti savo galeriją.

Nauja veikla ne trukdo, o tik padeda mano pagrindiniam darbui, nes menas ir mada – visada greta. Visi aukščiausio lygio prekinių ženklų kūrėjai – meniškos asmenybės. Jie arba patys yra menininkai, arba semiasi inspiracijų iš meno. Vien 2017 metų pavasario kolekcijose galima atrasti dešimtis pavyzdžių – Celine firmos sukneles puošė Yves Klein‘o printai, Valentino dizaineris kolekcijai naudojo Hieronymus Bosch’o triptiką, Mary Katrantzou, kurdama kolekciją, rėmėsi klasikiniu graikų menu ir pan. Pažinimas to, kas įkvepia dizainerius, padeda ne tik renkant mados kolekcijas, bet ir bendraujant su partneriais. Tuo tarpu, mados pasaulio suteikiamos galimybės keliauti, matyti ir vertinti aukščiausio lygio produktus ir tendencijas, gimdo daugiau idėjų dirbant su meno projektais.

(I.B.) Diplominiame darbe tyrėte Lietuvos meno rinkos situaciją, galerijų veiklą, nagrinėdama žinomų menininkų – Žilvino Kepino, Deimanto Narkevičiaus, Nomedos ir Gedimino Urbonų atvejus. Ką jis atskleidė?

(V.M.) Mano magistrinio darbo tema buvo „Šiuolaikiniai Lietuvos menininkai: karjeros galimybės“. Pradėjusi mokytis menotyroje, kryptingai ėjau link šios temos, siekdama išsiaiškinti, kaip veikia meno pasaulio sistema ir kas gali įtakoti menininko karjerą. Be jokios abejonės, svarbiausia – kūryba. Tai, kuo gyvena menininkas, kūrėjo talentas, išskirtinumas, turėjimas ką pasakyti savo kūriniais. Tačiau yra daug šalutinių faktorių, nuo kurių priklauso, kaip gali pakrypti menininko karjera. Tai lemia ne tik laikmetis ir vieta, bet ir gebėjimas pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis. Menininkui, siekiančiam įsilieti į šiuolaikinio meno pasaulio sistemą, svarbu daug dalykų – pažintys, komunikaciniai gabumai, užsienio kalbų mokėjimas, atkaklumas siekiant tikslo ir noras tobulinti kvalifikaciją, aktyvus dalyvavimas meno procesuose. Kaip interviu mano diplominiam darbui sakė menininkas Žilvinas Kempinas, surengęs Hunter koledžo baigiamąją parodą P.S.1 galerijoje Niujorke, vienintelė viltis studijuojant Niujorke buvo ta, kad jo darbus pamatys „žmonės iš miesto“. Būti pastebėtam garsių kuratorių ar galerininkų, kurie vėliau prisidėtų prie karjeros vystymo – labai svarbu jaunam menininkui. Deja, baigiantys Vilniaus dailės akademiją menininkai netenka tokios galimybės. Negana to, kad Vilniuje „žmonės iš miesto“ nėra tokie įtakingi kaip pasaulio meno sostinėse, tačiau netgi jie turėtų labai pasistengti, norėdami pamatyti jaunų menininkų kūrybą – keturis metus mokęsis jaunasis menininkas, išeinantis pradėti savarankiško gyvenimo, galimybę pasirodyti „žmonėms iš miesto“ teoriškai turi tik vieną dieną. Tiesa, ir tai dienai „žmonės iš miesto“ nėra kviečiami – menininkų baigiamieji pasirodymai niekaip nėra viešinami. O, pavyzdžiui, The Glasgow School of Art baigusi Sigita Morkūnaitė kartu su kitais studentais turėjo galimybę mėnesį eksponuoti darbus mokyklos suteiktose ir išviešintose erdvėse. „Žmonės iš miesto“ plaukė miniomis, baigiantys mokyklą menininkai buvo pristatomi specialiai tam sukviestiems žurnalistams, galerininkams, buvo vertinami mokyklos surastų rėmėjų įsteigtais prizais. Tokios mokyklos pastangos lėmė tai, kad menininkė, grįždama į namus po studijų, neparsivežė nei vieno studijuojant sukurto darbo – visi jie jau puošia škotų namus. Taigi, svarbu kaip veikia visa sistema.

(I.B.) Vis dažniau jauni menininkai kuria skulptūrinius objektus, video instaliacijas. Kaip manote, ar tradiciniai vaizduojamieji menai vis dar gali būti įdomūs, paveikūs šiuolaikiniam, nuolat vaizdais mintančiam žmogui? Nuo ko tai priklauso?

(V.M.) Manau, kad meno poveikis nepriklauso nuo pasirinktos medijos. Jei instaliacija ar video gali pasiekti žiūrovo pojūčius tik perskaičius ilgiausią koncepciją – ji neužkabins šiuolaikinio skubančio žmogaus, nebent, priblokštų dydžiu, garsu, medžiagiškumu. Bet koks meno kūrinys turi kalbėti pats už save, ar tai būtų video, ar tapyba, ar instaliacija. Tai, kas kuriama, turi būti išjausta, išgyventa, tikra. Visi galime būti kūrėjais, bet ne visiems pavyksta būti išgirstiems ar sudominti kitus. Kai Eglės Ridikaitės parodoje „Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“ mačiau tylius, priblokštus žmones, vaikštančius po „Titaniko“ parodų sales kaip po bažnyčią, galiu drąsiai sakyti, kad menas ne tik gali būti įdomus šiuolaikiniam žmogui – jis gali pakeisti mūsų gyvenimą, mąstymą, požiūrį į supančią aplinką. Kaip sako kitas mūsų galerijos menininkas Raimondas Gailiūnas – „menininkas turi turėti tvirtą stuburą“. Tai, kas netikra, nenuoširdu – niekada nebus paveiku.

(I.B.) Jūsų 2016 m. įkurta pop up stiliaus galerija Contour Art Gallery mugėje ArtVilnius’17 dalyvauja pirmą kartą. Debiutui pasirinkote kelionės temą, kodėl?

Contour Art Gallery stilius – parodų rengimas kintančiose erdvėse, padiktavo ir pavadinimą kelyje esančiai galerijai – on tour, ir temą pirmam visų galerijos menininkų prisistatymui kartu. Mes nesiekiame įsikurti reprezentatyviose patalpose ir rengti jose visų menininkų parodas. Manau, kad menininkų raiškos būdai yra labai skirtingi ir kiekvienai idėjai realizuoti gali būti tinkama vis kitokia erdvė. Mūsų tikslas – ieškoti galimybių išvykti į užsienio rezidencijas, sudalyvauti tarptautiniuose projektuose, mugėse ir renginiuose. Contour Art Gallery siekis – rodytis, rodyti, bendrauti ir judėti pirmyn. Tai įgyvendinome jau pačiose pirmose parodose – Raimondo Gailiūno parodoje kvietėme lankytojus bendrauti su menininku parodos uždarymo ekskursijoje, Eglės Ridikaitės parodoje – keliavome po miestą bendraudami apie meną ir iš naujo atrasdami Eglės surastas gražiausias Vilniaus grindis.

Kelionės siejasi su naujų pasaulių atradimu, laisva dvasia, svajonėmis. Be to, tai labai plati sąvoka, niekaip nevaržanti menininkų.

(I.B.) Kokius menininkus pristatysite savo galerijos stende? Kas dar lauks mugės lankytojų?

(V.M.) Mugėje dalyvaus visi penki galerijos atstovaujami menininkai – jau žinomi Lietuvoje menininkai Eglė Ridikaitė, Eglė Gineitytė, Raimondas Gailiūnas bei dvi jaunosios tapytojos – Rūta Vadlugaitė, 2016 metais laimėjusi pirmąją vietą tapybos kategorijoje Žabolis Art projekte „Atgimimas“, ir Sigita Morkūnaitė – 2016 m. sėkmingai baigusi 4 metų tapybos studijas The Glasgow School of Art.

Mes labai norėtume ir sieksime, kad mugės lankytojai prisijungtų prie mūsų kelionės. Kviečiame būti kartu, bendrauti, kalbėtis su menininkais, klausinėti net pačių keisčiausių dalykų. Juk kelionėse, kai susiduriame su kažkuo nepažintu, mes ragaujame, liečiame, klausiame. Raginame lankytojus klausti, pažinti, suprasti ir mėgautis kelione menininkų minčių žemėlapiais.


  • Header Goes Here Make it effective and short

    • List Item #1
    • List Item #2
    • List Item #3

    Sub- Heading Text Goes here Tease them

  • instagram-xxl

© 2008–2017 Lietuvos meno galerininkų asociacija. Visos teisės saugomos